Vokietijos brigada Lietuvoje – istorinė partnerystė saugesnei Europai

2023 m. priimtas sprendimas dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje žymi istorinį momentą ne tik Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavime, bet ir visos Europos saugumo architektūroje. Tai – reikšmingas žingsnis stiprinant NATO kolektyvinę gynybą, įtvirtinantis Aljanso įsipareigojimus bei patvirtinantis regioninės gynybos planus, patvirtintus 2023 m. NATO viršūnių susitikime Vilniuje.

45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“

Į Lietuvą perkeliama Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“, kurią sudarys trys pagrindiniai manevriniai batalionai, kovinės paramos bei aprūpinimo vienetai. Tai bus visiškai savarankiškas, pilno kovinio pajėgumo karinis vienetas, turintis visą reikalingą ginkluotę, techniką, personalą bei atsargas.

Brigada bus sudaryta tiek iš esamų, tiek iš naujai formuojamų padalinių. Į Lietuvą bus perkelti:

• 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Oberviechtacho (Bavarija)

• 203-iasis tankų batalionas iš Augustdorfo (Šiaurės Reinas-Vestfalija)

Taip pat brigados dalimi taps ir šiuo metu Lietuvoje esanti NATO daugianacionalinė kovinė grupė „Lietuva“.

Dislokavimo grafikas ir vietos

Brigados perkėlimas vyks etapais:

• 2024 m. – įsikuria brigados pirminis elementas Vilniuje

• 2025–2026 m. – pagrindinių vienetų perkėlimas

• Iki 2027 m. pabaigos – pasiekiamas pilnas brigados kovinis pajėgumas

Brigados nuolatinės dislokacijos vietos bus Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla. Pradinėje fazėje kariams laikinai bus naudojama infrastruktūra Nemenčinėje ir Rokantiškėse. Iš viso Lietuvoje planuojama priimti apie 5 000 Vokietijos karių ir civilio personalo, atvežti apie 2 000 karinės technikos vienetų.

Vadovybė

2024 m. brigadai Lietuvoje vadovauti paskirtas brigados generolas Christoph Huber, puikiai pažįstantis Lietuvos specifiką – jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas, už nuopelnus apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Strateginis veiksmų planas

2023 m. gruodžio 18 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos veiksmų planas, kuris numato:

• Brigados perkėlimo etapus

• Lietuvos įsipareigojimus sukurti reikiamą karinę ir civilinę infrastruktūrą

• Vokietijos karių teisinį statusą Lietuvoje

Brigados priėmimui vadovauja aukščiausio lygio komisija, vadovaujama Ministro Pirmininko. Į ją įtraukti įvairių ministerijų vadovai ir Vyriausybės kanclerio pavaduotojas. Ši komisija sprendžia svarbiausius infrastruktūros ir paslaugų klausimus.

Ženklas NATO vienybei

Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – tai ne tik karinis, bet ir politinis NATO vienybės ir solidarumo ženklas. Šis projektas sustiprina Lietuvos saugumą, stiprina NATO rytinį flangą ir siunčia aiškią žinią apie Aljanso pasirengimą ginti kiekvieną savo narį.